ALB | Albuminas

Albuminas – tai pagrindinis kraujo plazmos baltymas, sudarantis apie 60 % viso serumo baltymų kiekio. Jis sintetinamas kepenyse ir atlieka kelias svarbias fiziologines funkcijas: palaiko onkotinį (koloidinį-osmosinį) slėgį, kuris būtinas skysčių balansui kraujyje ir audiniuose, bei atlieka transportinę funkciją, pernešdamas įvairias medžiagas kraujyje.

Albuminas jungiasi su kalciu, cinku, manganu, laisvosiomis riebalų rūgštimis, bilirubinu, hormonais, medikamentais ir kt., todėl jo koncentracijos pokyčiai gali turėti įtakos ir šių medžiagų kiekio interpretavimui. Pavyzdžiui, bendrojo kalcio lygio pokytis gali būti klaidingai vertinamas, jei neatsižvelgiama į esamą albumino koncentraciją.

Tyrimo principas: Biocheminiu metodu (dažniausiai – bromokrezolio žydros metodu) nustatomas albumino kiekis kraujo serume. Rezultatai pateikiami gramais litre (g/L).

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama atlikti vertinant mitybos būklę, įtariant kepenų ligas, nefrozinį sindromą, lėtinį uždegimą, enteropatijas, nudegimus, taip pat kaip pagalbinį tyrimą interpretuojant kalcio ar vaistų koncentracijas.
• Hipoalbuminemija (sumažėjęs albumino kiekis) gali būti dėl:

– Sumažėjusios sintezės: kepenų ligos, baltymų stokos mityba, malabsorbcija.

– Padidėjusio praradimo: nefrozinis sindromas, enteropatijos, nudegimai.

– Pakitusio pasiskirstymo: ascitas, uždegiminės būklės.

• Hiperalbuminemija – reta, dažniausiai pasireiškia esant sunkiai dehidratacijai ar venostazei.
• Prieš tyrimą rekomenduojama būti nevalgius 8–12 valandų; vengti per didelio skysčių vartojimo ar fizinio krūvio.
• Rezultatai vertinami kartu su bendru baltymų kiekiu, globulinais, CRB, elektrolitais ir kitais biocheminiais parametrais.