Leukograma | Kraujo forminių ląstelių mikroskopavimas

Kraujo forminių elementų mikroskopavimas (leukograma) – tai rankiniu būdu atliekamas leukocitų klasių procentinio pasiskirstymo įvertinimas, leidžiantis tiksliau nustatyti kraujo ląstelių morfologinius pakitimus. Tyrimas dažniausiai atliekamas kartu su bendru kraujo tyrimu (BKT), kai reikia išsamiau įvertinti uždegiminius, infekcinius ar hematologinius procesus. Leukogramą vertina medicinos biologas, suskaičiuodamas 100 skirtingų kraujo tepinėlyje matomų leukocitų ir nustatydamas jų procentinį pasiskirstymą.

Šio tyrimo pagrindinis pranašumas – galimybė vizualiai įvertinti ląstelių morfologiją, aptikti pakitimus, kurių automatiniai hematologiniai analizatoriai gali neidentifikuoti. Tokie pokyčiai gali būti: blastų atsiradimas (būdinga leukemijai), atipiniai mononuklearai (pvz., virusinės infekcijos metu), toksinis grūdėtumas, Auerio lazdelės (ūminių leukemijų požymis), taip pat galima pastebėti normoblastų ar kitų netipinių kraujo ląstelių. Papildomai gali būti įvertinta eritrocitų morfologija (pvz., anizocitozė, poikilocitozė), hemoglobinizacijos pokyčiai ar patologinės trombocitų formos.

Tyrimo principas: Ant stiklelio paruoštas paciento kraujo tepinėlis nudažomas specialiais dažais (pvz., Romanovskio ar Wright-Giemsa), o vėliau vertinamas mikroskopu, nustatant leukocitų procentinį pasiskirstymą bei morfologinius pakitimus.

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama atlikti, kai automatinis BKT rodo pakitimus, neaiškią leukocitozę ar leukopeniją, įtariant hematologines ligas ar ūminius uždegiminius procesus.
• Tyrimas ypač vertingas diferencijuojant infekcijos pobūdį (virusinė vs. bakterinė), įtariant onkohematologines ligas, autoimuninius susirgimus.
• Leukogramos rezultatus gali įtakoti infekcijos, stresas, fizinis krūvis, vaistai (pvz., gliukokortikoidai), taip pat mėginio paėmimo ar paruošimo kokybė.
• Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8–12 val., vengti intensyvaus fizinio krūvio ir streso, kad išvengtume fiziologinės leukocitozės.