Odos mikroskopinis tyrimas grybams nustatyti (kūno oda: kirkšnys)

Kas tai? 

Tai mikroskopinis tyrimas, skirtas nustatyti grybelinės infekcijos buvimą odoje. Tyrimo metu iš įtartinos vietos (pvz., paraudimo, pleiskanojimo ar niežėjimo zonos) paimamos odos nuograndos ir mikroskopiškai tiriama, ar jose yra grybelio sporų ar hifų. Tai greitas ir informatyvus metodas diagnozuoti odos mikozes (grybelines infekcijas). 

Kada rekomenduojamas? 

• Kai atsiranda niežulys, paraudimas, pleiskanojimas ar odos įtrūkimai; 
• Įtarus odos mikozę (pvz., tinea corporis, tinea pedis, kt.); 
• Kai odos būklė negerėja taikant įprastą gydymą arba neaiški diagnozė; 
• Esant simptomams, panašiems į kontaktinį dermatitą ar kitas uždegimines ligas. 

Nauda: 

• Leidžia greitai ir tiksliai nustatyti, ar simptomus sukelia grybelinė infekcija; 
• Padeda parinkti tinkamą gydymą – priešgrybelinį arba kitą, jei infekcija atmetama; 
• Sumažina nereikalingo ar netinkamo gydymo riziką. 

Kaip atliekamas tyrimas? 

Specialiu įrankiu (sterilia mentele) nuo pažeistos odos vietos surenkamos nuograndos. Jos dedamos ant mikroskopo stiklelio, apdorojamos specialiu tirpalu (pvz., KOH) ir tiriamos mikroskopu. Rezultatas gali būti žinomas tą pačią arba kitą dieną. 

Tyrimo vietos ir specifika 

Odos mikroskopiniai tyrimai atliekami įvairiose kūno vietose – priklausomai nuo simptomų lokalizacijos. Nors tyrimo principas vienodas, kiekviena zona turi savų ypatumų: 

1. Galvos oda – tiriama esant pleiskanojimui, niežėjimui, raudonoms dėmėms ar plaukų slinkimui. Įtariamos grybelinės infekcijos, tokios kaip tinea capitis. 
2. Kojos oda – ypač dažnai tiriama dėl pėdų niežėjimo, odos įtrūkimų ar pleiskanojimo. Dažnas atvejis – tinea pedis („sportininko pėda“). 
3. Kūno oda (kirkšnys) – kirkšnies srityje grybelinės infekcijos dažnos dėl šilumos ir drėgmės. Simptomai: paraudimas, niežulys, diskomfortas. 
4. Tarpupirščiai (kojų) – viena dažniausių pėdų grybelio vietų. Gali pasireikšti odos pleiskanojimu, skilinėjimu ar nemaloniu kvapu. 
5. Nugaros oda – tiriama esant dėmėms, bėrimams, niežėjimui ar pigmentacijos pokyčiams. Įtariamos paviršinės grybelinės infekcijos. 
6. Pažastys – dažna vieta ne tik grybeliams, bet ir bakteriniams uždegimams. Mikroskopinis tyrimas padeda atskirti šias būkles. 
7. Pilvo oda – tyrimas atliekamas esant neaiškiems odos pakitimams ar nespecifiniams simptomams, kai reikia atmesti mikozės galimybę. 
8. Po krūtine – svarbu tirti ypač moterims, kai dėl prakaitavimo susidaro palankios sąlygos infekcijoms po krūtine (intertrigo). 
9. Rankos oda – dažna grybelinių infekcijų ar kontaktinio dermatito vieta. Tiriama esant paraudimui, šerpetojimui ar niežėjimui. 
10. Veido oda – tiriama, kai įtariama seborėjinė ar grybelinė infekcija, o standartinis gydymas neveiksmingas. Simptomai gali būti bėrimai, paraudimas, pleiskanojimas.