Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ar raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, todėl audiniai negauna pakankamai deguonies. Dėl to žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį, silpnumą, sumažėjusį darbingumą, koncentracijos sutrikimus ar net dusulį. Nors šie simptomai dažnai priskiriami nuovargiui ar stresui, iš tiesų jie gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Ši programa skirta išsamiai įvertinti kraujo būklę ir nustatyti galimas mažakraujystės priežastis.

Anemija neretai išsivysto kaip kitų ligų pasekmė, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais ar esant mitybos nepakankamumui. Kartais ji būna mišrios kilmės, kai jos atsiradimą lemia keli veiksniai vienu metu.

Dažniausi anemijos tipai yra:

• Geležies stokos anemija, kuri dažniausiai susijusi su geležies trūkumu maiste, jos pasisavinimo sutrikimais ar lėtiniu kraujavimu.
• Megaloblastinė anemija, atsirandanti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties stokos.
• Lėtinių ligų anemija, kai geležies atsargos organizme pakankamos, bet ji nepanaudojama tinkamai dėl kitų sveikatos sutrikimų.

Kam rekomenduojama atlikti mažakraujystės ištyrimo programą?

Tyrimas rekomenduojamas:

• jaučiantiems bendrą silpnumą, nuovargį, jėgų stoką,
• skundžiantiems galvos svaigimu, širdies plakimu, dusuliu ar krūtinės diskomfortu,
• pastebėjusiems plaukų slinkimą, lūžinėjančius nagus ar blyškią odą,
• sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., virškinamojo trakto, inkstų, autoimuninėmis),
• moterims, patiriančioms gausias menstruacijas ar planuojančioms nėštumą,
• paaugliams brendimo laikotarpiu, kai didėja fiziologinis geležies poreikis,
• taip pat vegetarams ar veganams, kurių mityba gali būti nepakankama tam tikrų mikroelementų atžvilgiu.

Kodėl svarbu išsitirti?

Laiku nustatyta mažakraujystė leidžia ne tik pagerinti savijautą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Anemija gali būti pirmasis signalas apie vidinį kraujavimą, virškinamojo trakto ligas ar vitaminų trūkumą. Ištyrimo programa padeda įvertinti organizmo būklę, nustatyti galimas priežastis ir, esant poreikiui, parinkti tinkamą gydymo kryptį.