Laimo boreliozės IgG imunoblotingo nustatymas

Laimo ligos (boreliozės) IgG imunoblotingo tyrimas – tai patvirtinamasis laboratorinis tyrimas, naudojamas diagnozuojant vėlyvą ar lėtinę boreliozės infekciją, kai jau yra susiformavęs IgG klasės imunitetas prieš Borrelia bakteriją. Tyrimas atliekamas imunoblotingo metodu, kuris leidžia tiksliai nustatyti specifinius antikūnus prieš atskirus borelijų baltymus.

Šis metodas taikomas po pirminio ELISA tyrimo, kai gaunamas teigiamas arba abejotinas rezultatas, siekiant patvirtinti infekciją ir sumažinti klaidingai teigiamų atsakymų tikimybę.

IgG antikūnai kraujyje pasirodo vėlesnėje infekcijos stadijoje, paprastai po 4–6 savaičių nuo erkės įkandimo. Jų aptikimas rodo, kad organizmas persirgo ar vis dar serga Laimo liga. Imunoblotingo metu analizuojama reakcija į specifinius Borrelia burgdorferi baltymus, pvz., p100, p41, OspC, VlsE, ir kt.

Tyrimo principas: Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo serumo. Naudojant imunoblot technologiją, tiriama, ar paciento kraujyje esantys IgG antikūnai jungiasi prie borelijų antigenų. Rezultatai interpretuojami pagal nustatytą reakcijos stiprumą su tam tikrais baltymais – teigiamas rezultatas nustatomas, kai atitinka tarptautinius diagnostinius kriterijus (pagal juostelių kiekį ir stiprumą).

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama atlikti po teigiamo arba abejotino ELISA IgG tyrimo rezultato.
• Naudinga vėlyvos ar lėtinės boreliozės diagnostikai bei diferencijuojant kitų kilmių neurologinius ar sąnarių sutrikimus.
• Skiriama pacientams, kuriems po erkės įkandimo praėjo daugiau nei 4 savaitės ir pasireiškė būdingi simptomai: sąnarių skausmas, neurologiniai sutrikimai, nuolatinis nuovargis.
• Tyrimas gali būti naudingas vertinant anksčiau persirgtą Laimo ligą, jei diagnozė nebuvo aiški.
• Tyrimui specifinio pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama atvykti nevalgius.