Sveikas senėjimas šiandien suprantamas ne tik kaip ilgesnis gyvenimo laikas, bet ir kaip visavertis, aktyvus, nepriklausomybę išsaugantis gyvenimas. Harvardo universiteto mokslininkų komandos apibrėžimu, sveikai senstant žmogus sulaukia 70 metų neturėdamas lėtinių ligų, išlaikęs gerą psichinę ir fizinę būklę. Tai nėra atsitiktinumas – tai nuoseklus rūpinimasis savo sveikata ir savalaikis ligų prevencijos taikymas.

Kaip teigia epidemiologijos profesorė Marta Guasch-Ferré, „išlikti aktyviam ir nepriklausomam – tiek žmogaus, tiek visuomenės sveikatos prioritetas“. Todėl šiandien ypatingai svarbus tampa dėmesys ankstyvai diagnostikai, leidžiančiai ne tik pastebėti pirmuosius organizmo pokyčius, bet ir kryptingai valdyti senėjimo procesą.

2020 m. atlikti moksliniai tyrimai aiškiai parodė, kad sėkmingas senėjimas susijęs su gera fizine funkcija, aukštu kognityviniu pajėgumu, emocine pusiausvyra ir aktyviu dalyvavimu kasdieniame gyvenime. Visa tai galima išlaikyti tada, kai sveikatos pokyčiai atpažįstami anksti – dar iki atsirandant klinikiniams simptomams.

Kam verta ir naudinga atlikti profilaktinius diagnostinius tyrimus?

Profilaktinės ištyrimo programos ypač rekomenduojamos žmonėms, kurie:

• Vertina savo sveikatą ir nori užkirsti kelią ligoms dar prieš joms išsivystant.
• Turi rizikos veiksnių: sėdimą darbą, padidėjusį svorį, įtemptą gyvenimo ritmą, paveldimumą.
• Pastebi nežymius, bet pasikartojančius simptomus – nuovargį, miego, koncentracijos, energijos stoką.
• Jau serga lėtinėmis ligomis ir nori stebėti jų eigą bei gydymo rezultatus.
• Siekia palaikyti aukštą gyvenimo kokybę brandžiame amžiuje.

Tokie tyrimai tiesiogiai siejami su daugelio sutrikimų prevencija: metaboliniu sindromu, nutukimu, hipertenzija, diabeto rizika, atminties ir kognityviniais sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis. Ankstyva diagnostika reikšmingai sumažina komplikacijų ir mirtingumo riziką.

Kada rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus?

Profilaktinių tyrimų programas patariama atlikti:

• Kartą per metus – visiems suaugusiesiems, net jei nejaučiami jokie simptomai.
• Dažniau, jei yra padidėjusi rizika ar nustatyti tam tikri sveikatos nukrypimai.
• Prasidėjus naujiems simptomams: energijos trūkumui, miego, nuotaikos, hormonų pusiausvyros pokyčiams.
• Po intensyvių gyvenimo periodų, kai organizmui tenka didesnis fizinis ar emocinis krūvis.

Svarbu prisiminti, kad biologinis senėjimas prasideda dešimtmečiais anksčiau nei klinikiniai simptomai, todėl laiku atlikti tyrimai padeda suprasti, kas vyksta organizme iš tikrųjų – kol dar yra lengviausia veikti prevenciškai.

Ką pacientas sužino atlikęs profilaktinius tyrimus?

Išsamios diagnostikos programos suteikia aiškų ir tikslų organizmo būklės vaizdą. Pacientas gali sužinoti:

• Ar jo organizmo sistemos funkcionuoja optimaliai.
• Ar kraujyje ar kituose biologiniuose skysčiuose jau matomi pokyčiai, rodantys ligų riziką.
• Ar yra vitaminų, mineralų, hormonų ar kitų medžiagų deficitų, galinčių lemti fizinius ar emocinius simptomus.
• Ar vystosi ankstyvos lėtinių ligų stadijos, kurių dar nejaučiama.
• Kaip veiksmingas taikomas gydymas, jei yra esamų ligų.
• Kokios sveikatos problemos gali išryškėti ateityje ir kaip jų išvengti.

Tokie tyrimai tampa pirmu, svarbiausiu žingsniu į sveikesnį, aktyvesnį ir ilgaamžiškesnį gyvenimą.