HbA1c | Glikozilintas hemoglobinas

Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino forma, susidaranti, kai gliukozės molekulės prisijungia prie eritrocitų hemoglobino. Šis procesas vyksta nepataisomai per visą eritrocito gyvenimo laikotarpį (apie 120 dienų), todėl HbA1c kiekis kraujyje atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją per paskutinius 2–3 mėnesius. Tai vienas iš svarbiausių ir patikimiausių cukrinio diabeto (CD) diagnostikos ir gydymo kontrolės rodiklių, išreiškiamas procentais nuo viso hemoglobino kiekio.

Tyrimas naudojamas tiek diabeto diagnostikai, tiek gydymo efektyvumo vertinimui. Nuolatinis HbA1c padidėjimas yra siejamas su didelėmis širdies ir kraujagyslių komplikacijų, nefropatijos, retinopatijos ir neuropatijos rizikomis.

Tyrimo principas: HbA1c nustatomas įvairiais metodais – dažniausiai imunocheminiu, jonų mainų chromatografijos arba enziminiu metodu. Rezultatai pateikiami procentais (%) ir atspindi glikozės vidurkį per kelis mėnesius.

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama atlikti:

– Cukrinio diabeto diagnostikai, kai HbA1c ≥ 6,5 % (diagnozė turi būti patvirtinta pakartotiniu tyrimu).

– Sergantiesiems CD – kas 3 mėnesius vertinant glikemijos kontrolę.

– Esant sutrikusiam gliukozės toleravimui, HbA1c padeda įvertinti prediabetinę būklę.

• Tyrimo rezultatų vertinimą gali įtakoti kai kurios būklės:

– Hemolizinė anemija, naujas kraujo perpylimas, hemoglobinopatijos – gali sumažinti HbA1c reikšmę.

– Ilgas eritrocitų gyvavimo laikas (pvz., geležies stokos anemija) gali klaidingai padidinti HbA1c.

• Tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia – galima atlikti bet kuriuo paros metu, nevalgius ar pavalgius.