BIL-D | Tiesioginis bilirubinas

Tiesioginis bilirubinas (BIL-D) – tai konjuguoto (kepenyse sujungto su gliukurono rūgštimi) bilirubino kiekio nustatymas kraujyje. Skirtingai nei netiesioginis bilirubinas, tiesioginis bilirubinas tirpsta vandenyje, todėl gali būti išskiriamas per tulžies latakus į žarnyną ir pašalinamas su šlapimu. Esant normalioms sąlygoms, į kraujotaką jis patenka tik labai mažais kiekiais.

Padidėjęs tiesioginis bilirubinas rodo, kad bilirubino apykaita sutrikusi po jo konjugacijos kepenyse, dažniausiai dėl tulžies nutekėjimo sutrikimų arba kepenų ląstelių pažeidimo. Tai padeda diferencijuoti hepatinę ar obstrukcinę geltą nuo kitų geltos formų.

Tyrimo principas: Spektrofotometriniu metodu matuojamas tiesioginio bilirubino kiekis serume. Šis tyrimas paprastai atliekamas kartu su bendro bilirubino nustatymu, o netiesioginis bilirubinas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendro ir tiesioginio.

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama atlikti esant geltai, įtariant kepenų ligas, tulžies takų akmenligę, mechaninę obstrukciją, ūminį virusinį hepatitą, citomegaloviruso infekciją, infekcinę mononukleozę.
• Tyrimas padeda įvertinti, ar padidėjęs bendras bilirubinas yra dėl konjuguotos (tiesioginės) ar nekonjuguotos (netiesioginės) frakcijos.
• Naudojamas kepenų ligų eigai stebėti, ypač esant obstrukciniams ar infekciniams procesams.
• Prieš tyrimą rekomenduojama būti nevalgius 8–12 valandų, vengti alkoholio ir intensyvaus fizinio aktyvumo.
• Tyrimo rezultatus vertinti kartu su kitais kepenų funkcijos žymenimis ir klinikiniais duomenimis.