Aktyvuotų T limfocitų nustatymas kraujyje (T4) (CD4+CD25+, CD3+ŽLA-DR+, CD4+ŽLA-DR+, CD8+ŽLA-DR+)

Tai išsamus imunologinis kraujo tyrimas, skirtas nustatyti aktyvuotų T limfocitų kiekį periferiniame kraujyje. Tyrimas atliekamas tėkmės citometrijos metodu, identifikuojant T ląsteles pagal specifinius aktyvacijos žymenis jų paviršiuje.

Aktyvuotos T ląstelės yra imuninės sistemos dalis, kuri aktyviai dalyvauja atsake į infekciją, uždegimą, autoimuninį procesą ar kitą imuninį dirgiklį.

Ką parodo šis tyrimas?

Tyrimo metu vertinamos šios aktyvuotų T limfocitų subpopuliacijos:

• CD4+CD25+ – aktyvuotos T pagalbinės ląstelės; CD25 yra ankstyvas T ląstelių aktyvacijos žymuo;
• CD3+HLA-DR+ – bendras aktyvuotų T limfocitų skaičius;
• CD4+HLA-DR+ – aktyvuotos T pagalbinės ląstelės;
• CD8+HLA-DR+ – aktyvuotos citotoksinės T ląstelės.

HLA-DR yra vėlyvesnis aktyvacijos žymuo, rodantis ilgiau trunkantį ar intensyvesnį imuninį atsaką.

Rezultatai pateikiami procentine išraiška ir (priklausomai nuo laboratorijos metodikos) gali būti nurodomi ir absoliučiais skaičiais.

Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?

Tyrimas gali būti skiriamas:

• vertinant aktyvų imuninį atsaką;
• esant įtariamoms ar nustatytoms autoimuninėms ligoms;
• sergant lėtinėmis ar ūminėmis infekcijomis;
• vertinant uždegiminės ligos aktyvumą;
• stebint imunosupresinio ar imunomoduliuojančio gydymo poveikį;
• esant įtarimui dėl imuninės sistemos hiperaktyvumo ar disbalanso.

Kaip vertinami rezultatai?

Padidėjęs aktyvuotų T limfocitų kiekis gali rodyti:

• aktyvų infekcinį procesą;
• autoimuninės ligos paūmėjimą;
• sisteminį uždegimą;
• imuninės sistemos hiperaktyvumą.

Sumažėję rodikliai gali būti susiję su imuninės sistemos slopinimu ar tam tikrų gydymo metodų poveikiu.

Rezultatai visada vertinami kartu su klinikiniais simptomais ir kitų laboratorinių tyrimų duomenimis. Galutinę interpretaciją pateikia gydytojas, įvertinęs bendrą paciento būklę.