Naivių ir atminties T limfocitų nustatymas kraujyje

Tai išsamus imunologinis kraujo tyrimas, skirtas įvertinti T limfocitų diferenciacijos stadijas – nustatyti naivias ir atminties T ląsteles periferiniame kraujyje. Tyrimas atliekamas tėkmės citometrijos metodu, identifikuojant specifinius paviršinius žymenis, kurie leidžia atskirti skirtingo brandumo ir funkcijos T ląsteles.

Šis tyrimas suteikia informaciją apie imuninės sistemos pasirengimą reaguoti į naujus antigenus bei apie jau susiformavusią imunologinę atmintį.

Ką parodo šis tyrimas?

Tyrimo metu vertinamos pagrindinės T limfocitų subpopuliacijos:

• Naivios T ląstelės – dar nesusidūrusios su antigenu; jos užtikrina imuninės sistemos gebėjimą reaguoti į naujas infekcijas.
• Atminties T ląstelės – susiformavusios po kontakto su antigenu; jos leidžia organizmui greičiau ir efektyviau reaguoti pakartotinio susidūrimo metu.

Atminties T ląstelės gali būti skirstomos į:

• centrinės atminties T ląsteles,
• efektorines atminties T ląsteles,
• galutinai diferencijuotas efektorines ląsteles.

Rezultatai pateikiami procentine išraiška nuo visų T limfocitų ir, priklausomai nuo tyrimo apimties, gali būti nurodomi absoliučiais skaičiais (x10⁹/L).

Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?

Tyrimas gali būti skiriamas:

• vertinant imuninės sistemos brandą ir funkciją;
• įtariant pirminius ar antrinius imunodeficitus;
• dažnai pasikartojančių ar sunkių infekcijų atvejais;
• sergant lėtinėmis infekcinėmis ar autoimuninėmis ligomis;
• stebint gydymo imunomoduliuojančiais ar imunosupresiniais vaistais poveikį;
• vertinant imuninės sistemos atsistatymą po gydymo ar transplantacijos.

Kaip vertinami rezultatai?

Padidėjusi atminties T ląstelių dalis gali rodyti anksčiau buvusį ar lėtinį antigeninį poveikį.

Sumažėjęs naivių T ląstelių kiekis gali būti susijęs su imuninės sistemos senėjimu, ilgalaike imunine stimuliacija ar tam tikromis imunodeficitinėmis būklėmis.

Rezultatai vertinami atsižvelgiant į paciento amžių, klinikinę situaciją ir kitų laboratorinių tyrimų duomenis. Galutinę interpretaciją pateikia gydytojas, įvertinęs bendrą paciento būklę ir diagnozę.