Erkinis encefalitas: pavojus, kurį galima sumažinti – veiksmingiausia apsauga yra vakcinacija

Erkinis encefalitas (EE) – tai virusinė infekcija, sukeliama erkinio encefalito viruso (TBEV), kuris perduodamas per užkrėstos erkės įkandimą. Ši liga pažeidžia centrinę nervų sistemą (smegenis, jų dangalus bei periferinius nervus) ir yra laikoma viena iš sunkiausių natūraliu būdu plintančių virusinių infekcijų Europoje.Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenis, Lietuva išlieka viena didžiausių sergamumo erkinio encefalito rodiklių turinčių šalių. Itin svarbu suprasti, kad infekcija plinta ne tik miškuose – daugiau nei pusė žmonių užsikrečia tiesiog gyvenamojoje aplinkoje, įskaitant sodus, kiemus ar net miesto žaliąsias zonas.

Kas yra erkinis encefalitas?

Tai neurotropinis flavivirusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, gali prasiskverbti į nervinį audinį ir sukelti įvairaus sunkumo neurologinius sutrikimus. Ligos eiga dažniausiai vyksta dviem fazėmis:

1. Prodrominė (nespecifinių simptomų) fazė:

• Karščiavimas (dažnai virš 38 °C),
• Galvos, raumenų, sąnarių skausmai,
• Bendras silpnumas, nuovargis,
• Pykinimas, kartais – virškinimo sutrikimai.
• Ši fazė trunka apie 2–7 dienas. Dalis pacientų sveiksta po pirmosios fazės, tačiau kitiems liga progresuoja toliau.

2. Neurologinių simptomų fazė:

• Po kelių dienų be simptomų (tarpfazio) pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai, kurie gali būti:
• Meningitas (smegenų dangalų uždegimas): galvos skausmas, sprando rigidiškumas, pykinimas.
• Encefalitas (smegenų uždegimas): sąmonės sutrikimai, traukuliai, elgesio pokyčiai.
• Mielitas arba radikulitas: galūnių silpnumas, paralyžius, jutimų sutrikimai.

Kokios galimos pasekmės?

• Erkinis encefalitas gali turėti ilgalaikių neurologinių padarinių, net jei gydymas buvo taikomas laiku:
• 30–35 % pacientų išlieka liekamieji reiškiniai.
• Apie 8–9 % atvejų pasibaigia daliniu ar visišku neįgalumu, dėl kurio žmogus nebegali savarankiškai gyventi.

Dažni ilgalaikiai padariniai:

• Judėjimo ir koordinacijos sutrikimai,
• Nuolatiniai galvos skausmai,
• Atminties, dėmesio ir miego problemos,
• Depresija, emocinis nestabilumas, nerimas.
• Sveikimo procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar ilgiau, o kai kurie pokyčiai būna negrįžtami.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis užsikrėtimo kelias – erkės įkandimas. Erkės tampa užkrėstos per kraują, maitindamosi ant laukinių gyvūnų (graužikų, stirnų, lapių), kurie yra natūralūs viruso nešiotojai.

Svarbu: virusas perduodamas labai greitai po įkandimo – priešingai nei Laimo liga, kurios rizika priklauso nuo erkės buvimo ant odos trukmės.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Nors visiškai išvengti erkės įkandimo yra sudėtinga, galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką laikantis šių rekomendacijų:

Asmeninė apsauga gamtoje:

• Dėvėti šviesius, ilgarankovius drabužius, uždengtą galvą.
• Naudoti erkes atbaidančius repelentus.
• Vengti tankių žolynų, nebristi į aukštą žolę ar krūmynus.
• Po buvimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kaklą, kirkšnis, ausų sritį.

Skiepai – veiksmingiausia specifinė apsauga:

• Skiepytis galima nuo 1 metų amžiaus.
• Vakcinacija vykdoma 3 dozių schema, kuri užtikrina apie 97 % efektyvumą.
• Apsaugai palaikyti rekomenduojama kas 3–5 metus atlikti sustiprinamąją (booster) dozę.
• Galima rinktis įprastą arba pagreitintą vakcinacijos schemą.
• Vakcinacijos efektyvumas įrodytas epidemiologiniais duomenimis: Austrijoje, kurioje įvesta nacionalinė skiepijimo programa, sergamumas sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Kadangi erkės yra plačiai paplitusios, rizika egzistuoja net ir miestuose – parkuose, kapinėse, žaliuosiuose plotuose. Užsikrėtusių žmonių kasmet registruojama ir didmiesčių gyventojų tarpe, kurie dažnai net nenujaučia įkandimo fakto.

Erkinis encefalitas – tai rimta infekcija, galinti turėti ilgalaikių ar net negrįžtamų padarinių. Nors visiškai išvengti kontakto su erkėmis nėra įmanoma, atsakinga elgsena gamtoje ir vakcinacija yra veiksmingiausios apsisaugojimo priemonės.

Reguliariai informuokite artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones, vaikus ir aktyviai gamtoje laiką leidžiančius asmenis, apie šios infekcijos grėsmę. Jei dar nesate paskiepyti – pasitarkite su savo gydytoju arba registruokitės vakcinacijai mūsų gydymo įstaigoje.

Šis įrašas parengtas remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis.