Magnis eritrocituose

Magnis yra vienas svarbiausių organizmo mineralų, dalyvaujantis daugiau kaip 300 fermentinių reakcijų. Jis būtinas normaliai nervų sistemos, raumenų, širdies veiklai, energijos gamybai, baltymų sintezei bei kaulų sveikatai. Apie 99 % viso organizmo magnio yra ląstelėse ir kauluose, o kraujo serume randama tik nedidelė jo dalis.

Magnio koncentracijos nustatymas eritrocituose leidžia tiksliau įvertinti organizmo viduląstelines magnio atsargas nei magnio tyrimas serume. Kadangi eritrocitai kaupia magnį, šis tyrimas geriau atspindi ilgalaikę magnio būklę ir gali padėti nustatyti paslėptą magnio trūkumą net tada, kai magnio koncentracija serume yra normali.

Magnio trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, raumenų mėšlungiu, silpnumu, padidėjusiu dirglumu, miego sutrikimais, širdies ritmo pokyčiais ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Ilgalaikis magnio trūkumas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei osteoporozės rizika.

Padidėjusi magnio koncentracija eritrocituose nustatoma rečiau ir dažniausiai siejama su gausiu magnio papildų vartojimu arba sutrikusia magnio pasišalinimo funkcija, pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis.

Rekomendacijos

• Tyrimą rekomenduojama atlikti įtariant magnio trūkumą, esant raumenų mėšlungiui, nuovargiui, širdies ritmo sutrikimams ar vertinant magnio papildų vartojimo efektyvumą.
• Profilaktiškai tyrimą galima atlikti 1 kartą per metus arba pagal gydytojo rekomendacijas.
• Tyrimui rekomenduojama atvykti nevalgius 8–12 valandų.
• 2–3 dienas prieš tyrimą rekomenduojama nevartoti magnio papildų (jei jų vartojimo nenutraukti nenurodė gydytojas).
• Tyrimo rezultatams įtakos gali turėti vartojami vaistai, maisto papildai, alkoholis bei intensyvus fizinis krūvis prieš tyrimą.