Prie komandos Vilniuje prisijungė šie specialistai: gydytojai ginekologai - akušeriai, gydytoja neurologė, psichiatrai - pscihoterapeutai bei pscihologai!

I – V 07:00-21:00

VI – VII 09:00-20:00

lt en

Jūsų krepšelis yra tuščias

Išsirinkę tyrimus spauskite mygtuką "Į krepšelį"

Registracija internetu

Šeimos gydytojos atsakymai ir rekomendacijos atliekant kraujo tyrimus

Šeimos gydytojos Lauros Narkevičienės atsakymai ir rekomendacijos, kaip pasiruošti kraujo tyrimams bei kaip priimti gautus rezultatus.

Ar tiesa, kad prieš Kraujo tyrimus reikėtų būti nevalgius?

Jeigu kalbame apie nevalgymą prieš kraujo tyrimus tai reiškia nevalgyti ir negerti (kavos, arbatos, sulčių ir t.t.), kitaip tariant prieš kraujo tyrimus nevartoti nieko išskyrus vandenį.

Reikėtų būti nevalgius prieš kai kuriuos kraujo tyrimus kaip gliukozės tyrimą, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimą), kepenų fermento tyrimą gamagliutamiltransferazę (GGT), kai kurių vitaminų (pvz. Vitamino B12 tyrimą)  ir kai kuriuos mineralų tyrimus (pvz. Geležies tyrimą).

Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų. Reikėtų laikytis šių rekomendacijų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus. Pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, todėl tyrimo atsakymas bus klaidinas ir jį reikės pakartoti.

Ko dar nereikėtų daryti prieš kraujo tyrimus? Ar tiesa, kad išvakarėse nereikėtų vartoti alkoholio, gerti vitaminų? Kiek ilgai reikėtų nerūkyti ir negerti kavos?Ar galima gerti žaliąją arbatą?

Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. prieš tyrimus vengti intensyvaus fizinio krūvio, mankštų (kadangi tai gali padidinti  kraujo rodiklius: ALT, AST, kreatinkinazę, kurie yra susiję su raumenų pažeidimu ir uždegimu).

Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus. Prieš tuos kraujo tyrimus prieš kuriuos rekomenduojama nevalgyti, taip pat nerekomenduojama gerti žalios arbatos.

Ką reikėtų padaryti prieš kraujo tyrimus? Išgerti reguliariai vartojamus vaistus pvz. Dėl skydliaukės veiklos, dėl aukšto kraujo spaudimo ar pulso, nurimti ir ramiai pasėdėti 10 - 15min. prieš atliekant kraujo tyrimą.

Ar tyrimų (kraujo, kraujospūdžio) rodiklius gali paveikti fizinė veikla? Tarkime, jeigu rytą prieš tiriantis ar vakare žmogus sportavo, ypač kalbant apie intensyvesnes treniruotes, tarkime, jėgos?

Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti  bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo.

Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai. Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg. Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi.

Žinoma, jeigu turime kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos, spaudimas padidėjęs ramybės būsenoje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei atlikti reikiamus tyrimus. Geriausia kraujo spaudimą matuotis ryte atsibudus prieš išgeriant vaistus, bei vakare.

Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių. Kurie yra svarbiausi ir ką jie reiškia?

Svarbiausi kraujo rodikliai yra: bendras kraujo tyrimas - dažniausiai nevertiname tik pavienių reikšmių, žiūrime ir į visumą, bet svarbiausi rodikliai bendrame kraujyje yra: Leukocitai - įvertinti lėtinį ar ūminį uždegimą, imunitetą; eritrocitai - įvertinti dėl  anemijos; hemoglobinas - įvertinti dėl anemijos; trombocitai - dėl kraujo krešėjimo, kepenų ligų.

Biocheminiai kraujo tyrimai: Gliukozė - įvertinti dėl gliukozės apykaitos sutrikimų.

TTH - įvertinti skydliaukės funkciją.

Kreatininas - įvertinti inkstų funkciją.

ALT, AST - įvertinti kepenų funkciją, latakų pra

ŠF - įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.

GGT - rodo kepenų ligas ir tulžies nutekėjimo pažeidimus.

Elektrolitai: kalis, natris, magnis, jonizuotas kalcis, chloras, geležis

Lipidograma - grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra: mažo tankio lipoproteinai (MTL) - "blogasis" cholesterolis. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - "gerasis" cholesterolis. Trigliceridai ( TG ) - nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita.

Feritinas - parodo geležies atsargas organizme.

CRB - parodo uždegimą.

ENG - parodo lėtinį uždegimą, infekcines ligas.

Šlapimo rūgštis - įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.

Vitaminas D - padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito.

Ar galima pagal rodiklius įtarti ir vėžinius susirgimus? Jei taip, kokius?

Vėžio žymenys - tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus. Vėžio žymenys dažniausiai atliekami įvertinti paciento būklę gydymo eigoje sergant onkologine liga arba įvertinti dėl ligos atsinaujinimo, progresavimo.

Jeigu pacientas jaučiasi sveikas, bet atlikus kai kuriuos vėžio žymenis nustatomos padidėjusios reikšmės (priklausomai nuo to, kurių organų žymenys padidėję), rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, specialistų konsultacijos, kartais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologinę ligą. Lietuvoje pagal profilaktinę programą kas 2 metus iš kraujo atliekamas PSA tyrimas visiems 50 - 75 metų vyrams (ir vyrams nuo 45m. amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu). Nustačius padidėjusį PSA kiekį, pacientas nukreipiamas detalesniam ištyrimui dėl įtariamo prostatos vėžio. Taip siekiama nustatyti ankstyvos stadijos vėžį.

Kitas pavyzdys, kiaušidžių vėžio žymuo CA125 - remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad šis žymuo leidžia įtarti kiaušidžių vėžį, bet jo naudą riboja  mažas specifiškumas. Taip pat šį rodiklį gali padidinti ir įvairios gerybinės ginekologinės, ir kitos ligos. Tyrimai rodo, kad CA 125 yra padidėjęs 1 proc. sveikų moterų, svyruoja menstruacinio ciklo metu, didėja su amžiumi, jį veikia ir rūkymas.

Karcinoembrioninis antigenas (CEA) - dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos, galvos ir kaklo navikus.

Krūtų vėžio žymuo (Ca15–3) - tiriamas sergantiems krūties vėžiu gydymo eigoje ir dėl galimo ligos recidyvo. Čia paminėta tik keletas vėžio žymenų, bet jų yra daugiau.

Gal galite trumpai aptarti pagrindinius rodiklius -  ką Jie reiškia, kokie turėtų būti? Ką daryti jei blogesni? Pvz. Jei vitamino D trūkumas tai ar reikėtų pulti gerti šiuos vitaminus?

Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.

Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją,  rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką). Nustatyta, kad mažesnė vitamino D koncentracija lemia padidėjusį nerimą, liūdesį, depresiškumą  ir apskritai blogesnę psichologinę, ir fizinę savijautą.

Natūraliai vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams. Vitamino D gamyba odoje mažėja su amžiumi, beje žmonėms, kurių oda tamsesnė reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis. Kitas vitamino D šaltinis yra maistas. Vitamino D yra riebioje žuvyje, menkių kepenų aliejuje, kiaušinio trynyje, karvės piene, apelsinuose.

Ar dažnai pasitaiko žmonių, kurių kraujo rodikliai nepriekaištingi? Kokias dažniausiai problemas parodo kraujo tyrimai?

Žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi pasitaiko retai. Dažniausiai nustatomi kraujo pakitimai: padidėjęs "blogojo" cholesterolio ir trigliceridų kiekis, sumažėjęs gerojo cholesterolio (DTL) kiekis, sumažėjęs feritino kiekis.

Labai dažnai pacientams nustatomas žemas vitamino D kiekis.

Skaitytojai domėjosi šiais tyrimais