Kas iš tikrųjų yra hipnozė ir hipnoterapija?

Hipnozė ilgą laiką buvo apipinta mitais ir gandais. Vieniems ji asocijuojasi su scena, kur žmogus vos pamojuotas pirštu ima elgtis keistai, o kiti bijo „neatsibusti“. Tačiau realybė yra visai kitokia. Hipnoterapija yra įrodymais pagrįstas metodas, plačiai taikomas įvairiose šalyse sprendžiant psichologinius, elgesio bei kai kuriuos kūno pojūčiais pasireiškiančius sunkumus.

Šiandien psichologė Deina Uzdraitė, taikanti hipnoterapiją savo praktikoje, aptaria, kaip veikia hipnozė, kokiems sunkumams ji gali būti taikoma, ir išsklaido dažniausiai pasitaikančius mitus. 

Kas yra hipnozė?

Hipnozė – tai pakitusi sąmonės būsena, dar vadinama transu, kurios metu žmogaus dėmesys susitelkia į vidinę patirtį, o išoriniai trikdžiai tampa mažiau svarbūs. Ji primena būseną, kai esame visiškai įsijautę į filmą ar gilią mintį, kai aplinkinis pasaulis tarsi išnyksta.

Tai nėra miegas ar pasyvi būsena – priešingai, hipnozės metu smegenys išlieka aktyvios, ypač sritys, atsakingos už vaizduotę, dėmesio reguliavimą ir emocinį apdorojimą. Tyrimai rodo, kad hipnozės metu padidėja theta smegenų bangų aktyvumas, o tai susiję su gilaus atsipalaidavimo ir naujos informacijos įsisąmoninimo procesais.

Kas yra hipnoterapija?

Hipnoterapija – tai terapinis metodas, kuriame hipnozė taikoma kaip priemonė spręsti emocinius, elgesio ar psichosomatinius sunkumus. Pasiekus hipnotinę būseną, terapeutas padeda žmogui saugiai ir kryptingai tyrinėti vidinius išgyvenimus, keisti žalingus įsitikinimus, mažinti nerimą ar stiprinti vidinius resursus.

Hipnoterapija yra grįsta bendradarbiavimu, pagarba kliento riboms ir aiškiu terapiniu tikslu. Ji gali būti taikoma kaip savarankiška intervencija arba kaip pagalbinė priemonė kitose psichoterapijos kryptyse, vadovaujantis profesine etika ir mokslu grįsta praktika.

Ar paplitę mitai yra tiesa?

Nors hipnozė jau kuris laikas naudojama klinikinėje praktikoje ir jos veiksmingumas pagrįstas mokslo tyrimais, visuomenėje vis dar vyrauja įvairūs klaidingi įsitikinimai. Dalis jų kilo iš filmų ar sceninės hipnozės, kiti – iš informacijos stokos ar baimės to, kas nepažįstama.

Mitas 1: Hipnozės metu žmogus praranda kontrolę

Tai vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų. Tiesa yra ta, kad hipnozė negali priversti žmogaus daryti ko nors prieš savo valią. Klientas hipnoterapijos metu lieka sąmoningas, gali bendrauti, o prireikus – nutraukti procesą.

Mitas 2: Galiu neužsibusti iš hipnozės

Ši baimė yra suprantama, tačiau nepagrįsta. Hipnozė nėra miegas ar sąmonės praradimas, o natūrali, laikina dėmesio sutelkimo būsena. Net jei žmogus seanso metu atsipalaiduoja tiek, kad trumpam užsnūsta, jis atsibunda visiškai įprastai.

Mitas 3: Hipnozė tinka tik lengvai įtaigiems žmonėms

Visi žmonės tam tikru mastu yra įtaigūs. Hipnozė – tai natūralus gebėjimas susikoncentruoti. Pagal Stanfordo hipnotinio įtaigumo skalę (Stanford Hypnotic Susceptibility Scale), apie 70–80% žmonių gali pasiekti efektyvią hipnotinę būseną, jei jiems sudaroma saugi ir pasitikėjimu pagrįsta aplinka.

Su kokiais sunkumais žmonės dažniausiai kreipiasi?

Į hipnoterapiją žmonės dažniausiai kreipiasi, kai jaučia vidinę įtampą, patiria nerimą, sunkiai suvaldomas emocijas ar tiesiog nebesusitvarko su mintimis. Kartais tai pasireiškia kūne – įvairiais pojūčiais, nors mediciniškai viskas atrodo tvarkoje. Kitais atvejais žmogus jaučia, kad nuolat kartojasi tie patys elgesio modeliai ar reakcijos, kurių jis negali paaiškinti.

Pagal Amerikos psichologų asociaciją (APA), hipnozė gali būti taikoma esant:

● Nerimui ir panikos atakoms;

● Depresiniams epizodams;

● Lėtiniam skausmui;

● Miego sutrikimams;

● Fobijoms;

● Potrauminio streso sutrikimui (PTSS).

Kokią naudą gali suteikti hipnoterapija?

Hipnoterapija dažnai tampa tuo saugiu „tiltu“ į gilesnį savęs supratimą. Žmogus gali atsipalaiduoti, išgirsti, kas vyksta jo viduje, ir pažvelgti į savo patirtis be įtampos ar vertinimo. Šios būsenos metu lengviau paleisti susikaupusį nerimą, sumažinti vidinį chaosą, o kai kuriais atvejais – pirmą kartą atvirai priimti tai, kas ilgai buvo nustumta į šalį. Dauguma žmonių po seansų jaučiasi ramesni ir labiau susitelkę. Kai kuriems pagerėja miegas, kiti pastebi, kad mažiau reaguoja į kasdienes įtampas ar lengviau priima sprendimus. Hipnoterapija gali padėti atkurti ryšį su savo kūnu, emocijomis ir tikraisiais poreikiais.

Apibendrinimas

Hipnoterapija – tai moksliškai pagrįsta ir saugi terapinė priemonė, padedanti žmogui geriau pažinti save. Ji gali padėti ne tik sumažinti įtampą ar palengvinti nemalonius pojūčius, bet ir pažvelgti giliau – į tai, kas iš tiesų vyksta mūsų viduje.

Hipnoterapija tinka tiems, kurie nori ne tik palengvinti simptomus, bet ir ieško priežasties, supratimo ir nori pokyčio, kuris kyla iš vidaus. Ji padeda sustoti ir be vertinimo pažvelgti į savo vidų. Kartais tai tampa pirmu žingsniu į pokytį, kuris kyla ne dėl kitų, o dėl to, kad žmogus jau pasiruošęs gyventi kitaip.

Seansų metu dažnai atsiveria tai, kas iki šiol buvo tarsi nustumta į šalį – prisiminimai, emocijos, mintys, kurioms anksčiau trūko saugios erdvės. O kartu su terapeutu tai tampa nebe našta, o galimybe iš naujo suprasti, ką jaučiame ir kodėl.

Kaip ir bet kuri kita psichoterapija, hipnoterapija turi būti taikoma etiškai ir atsakingai. Ji nėra atsakymas į visas problemas – bet gali tapti raktu į savęs pažinimą, tikrą pokytį ir gilesnį gyvenimo supratimą, jei žmogus pasirengęs su savimi dirbti.

Kartais užtenka vieno klausimo: „Kas vyksta manyje?“ Būtent čia prasideda kelias į tikrą, asmeninį pokytį – ir hipnoterapija gali būti vertinga to kelio dalis.

Norėdami užsiregistruoti pirmai konsultacijai galite tai padaryti paspaudę šią nuorodą.